Elektromobiliai – draugiškiausi klimatui automobiliai

Europos (ir ypatingai Lietuvos) elektros energijos struktūra tampa vis švaresnė, o kartu su ja didėja elektromobilių pranašumas klimato atžvilgiu. Remiantis naujausiais ICCT (International Council on Clean Transportation) tyrimais (čia), šiandien parduodami grynieji elektromobiliai per visą savo gyvavimo ciklą išmeta 73 % mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei benzininiai automobiliai, netgi atsižvelgiant į gamybos procesą. Tai[…]

Lietuviai palaiko veiksmus prieš klimato kaitą

Klimato krizė yra vienas iš didžiausių iššūkių, su kuriuo šiandien susiduria pasaulis. Taip mano Lietuvos ir Europos piliečiai, šių metų pavasarį atliekant specialią Eurobarometro 565 apklausą. Joje buvo klausiama daugiau nei 26 000 ES piliečių (daugiau nei 1000 iš Lietuvos) nuomonės apie klimato kaitą ir perėjimą prie aplinkai draugiškesnės ekonomikos. Tyrimo rezultatai rodo, kad piliečiai[…]

Vos keliais elektromobiliais daugiau mikrorajone – mažesnė astmos rizika

Yra didžiulis poreikis atsisakyti iškastinio kuro naudojimo dėl jo išmetamų šiltnamio efektą sukelinčių dujų ir teršalų, kurie sukelia didžiulius neigiamus poveikius klimatui, gamtai ir žmonėms. Dalyje pasaulio miestų, kartais net ir Vilniuje, esant mažam vėjui ir intensyviai taršai net susidaro smogas. Besikeičiant aplinkosauginei padėčiai, ypatingai dėl mažesnės taršos transporto priemonėse, tokių situacijų vis mažėja. Tolesnis[…]

Žemės ūkio ministerija švaisto milijonus

Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas (kuris pats yra žemdirbys auginantis grūdines kultūras ir turintis interesų) pateikė įsakymo projektą (čia), kuriuo planuoja kompensuoti rapsų ir javų grūdų, pagalbos gavėjų įsigytų (išaugintų) 2025 metais. Maksimalus numatytas kiekis: rapsų grūdų – 161 278 tonas, javų grūdų – 51 652 tonas. Tai yra milijonai eurų visų mūsų pinigų, kurie[…]

Žiedinei tekstilei reikia vartotojų įsitraukimo

Nors Europos vartotojai norėtų pereiti prie žiedinės ekonomikos, jie nepasiruošę už tai mokėti. Remiantis EU SOLSTICE projektu (čia), kuris buvo atliktas keturiose Europos teritorijose – Katalonijoje, Berlyne, Prato ir Grenoblyje – kaina ir patogumas yra pagrindiniai veiksniai, lemiantys susidomėjimą žiedinės ekonomikos drabužių pasiūla: kol žiedinės ekonomikos pasiūla, pavyzdžiui, dėvėti drabužiai, nuoma ir taisymas, išliks brangi[…]