Pigiausia elektros energija – iš atsinaujinančių išteklių

2023 m. 81 proc. naujų atsinaujinančiosios energijos išteklių buvo pigesni už iškastinio kuro alternatyvas, todėl šalys gali įtikinamai pagrįsti verslo ir investicijų poreikį iki 2030 m. patrigubinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekį. 2023 m. pasaulinė vidutinė svertinė išlyginamoji elektros energijos kaina (LCOE), gaunama iš naujai pradėtos naudoti komunalinės saulės fotovoltinės (PV), sausumos vėjo energijos, jūros vėjo[…]

Maisto ir virtuvės atliekų tvarkymo pamokos

Didelis lūžis Lietuvoje yra nuo 2024 m. sausio 1 d. privalomas pradėti atskiras maisto ir virtuvės atliekų (MVA) surinkimas visoje Lietuvoje. Savivaldybės vėluodamos šiais metais viena po kitos pradėjo teikti tokias paslaugas. Pavyzdžiui iš trijų didžiausių Lietuvos miestų, Kaunas tą pradėjo daryti tik nuo rugsėjo 1 d. ir net neduodami jokių surinkimo įrankiu, o tai[…]

Ką partijos sako apie žiedinę ekonomiką?

Informacijai surinkti naudojami manobalsas.lt pateikti partijų pasirinkimai į klausimą (“Pirminių žaliavų naudojimas turi būti apmokestintas skatinant didesnį antrinių žaliavų naudojimą” – čia) ir programos. Partijos surašytos pagal rinkimų eiliškumą. Deja, žiedinė ekonomika nėra minima nei vienos partijos vienlapyje (čia), išskyrus Lietuvos žaliųjų partijos: “Mažiau yra daugiau: perteklinis vartojimas virsta atliekų kalnais – skatinkime dalijimąsi, nuomą,[…]

Vėjo energijos bendrija

2005 m. į vakarus nuo Stornoway (lokacijos info čia) esančiose bendrose ganyklose surengta nemažai viešų susitikimų, skirtų aptarti didelio bendruomenei priklausančio vėjo jėgainių parko plėtrą, kurie sulaukė didelio vietos gyventojų palaikymo. Iš pat pradžių buvo sutarta, kad visi Point ir Sandvik kaimai, kuriems atstovaujama, kartu statys vėjo jėgainių parką ir dalysis nauda, nepriklausomai nuo to,[…]

Domantas Tracevičius. Naujas būdas mulkinti vartotojus – pasitelkti tvarumo indeksus

Vartotojams vis labiau besidomint galimybėmis sumažinti savo vartojamų produktų poveikį aplinkai ir klimatui, pasirodo įvairiausių vadinamųjų tvarumo indeksų, kuriais taršios korporacijos klaidina vartotojus. Nuėjus į parduotuvę daugybė produktų aplipdyti žaliais lapeliais ar įvairiausiais sertifikatais signalizuojančiais, kad šitas produktas turėtų būti kažkuo draugiškas gamtai ar klimatui. Tai daroma ne atsitiktinai, nes vartotojams rūpi jų produktų tvarumas.[…]