Jei pradėtų veikti jūrinio vėjo parkas dabar?

Naujoji Seimo energetikos ir darnaus vystymosi komisija vos ne pirmo posėdžio metu ėmėsi nagrinėti šiuo metu paskelbto jūrinio vėjo konkursą (čia) ir jau įvyko 3 posėdžiai: Esminiai daliai komiteto narių užkliūnantys konkurso elementai: Oponuojanti pusė teigia, kad jūrinio vėjo projektas gali kainuoti apie 200 mln. Eur per metus vartotojams, jeigu elektros kaina didmeninėje rinkoje siektų[…]

Plastiko tarša blogina poveikį planetos riboms

Naujame tarptautinės tyrėjų grupės moksliniame straipsnyje (čia), teigiama, kad plastikas nėra toks saugus ir inertiškas, kaip daugelis galvoja. Remdamiesi planetos ribų sistema, mokslininkai daro išvadą, kad tarša plastiku daro poveikį visoms devynioms riboms, turinčioms įtakos aplinkai, sveikatai ir žmonių gerovei. Kasmet visame pasaulyje pagaminama daugiau kaip 500 mln. tonų plastiko, tačiau pasaulyje perdirbama tik maždaug[…]

Elektra – efektyviausias būdas keliauti

Palyginimas eletros, vandenilio ir biodegalų pagal nukeliaujamą atstumą ir reikalingą plotą: Akivaizdu, kad elektros naudojimas transporte yra itin efektyvus, o vandenilis ir biodegalai yra labai neefektyvus. Tuo pačiu tam pačiam kiekiui biodegalų reikia vos ne 80 kartų daugiau žemės sunaudoti. VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia kuo greičiau atsisakyti biodegalų naudojimo ir pereiti prie transporto elektrifikacijos.

Airijoje: stipri pagalba energijos bendrijoms

SEAI (Sustainable energy authority of Ireland) yra Airijos nacionalinė tvarios energijos institucija dirbanti su namų savininkais, įmonėmis, bendruomenėmis ir vyriausybe, kad sukurtume švaresnės energijos ateitį. SEAI identifikuoja Airijoje daugiau kaip 900 bendruomenių (žemėlapis čia), kurios bendradarbiauja siekdamos tvariau naudoti energiją savo bendruomenės labui. Energijos bendrijos įgyvendina projektus, susijusius su būstais, transportu, vietos verslu ir bendruomenės[…]

Tinkamas mėšlo tvarkymas – nauda klimatui

Mėšlo tvarkymas 2022 m. prie Lietuvos ŠESD prisidėjo 426 tūkst. t CO2 ekv. ir sudarė apie 3 % viso Lietuvos ŠESD kiekio. Dėl mėšlo tvarkymo 2022 m. susidarė 9,5 tūkst. t metano (8 % Lietuvos CH4 išmetimų) (265 tūkst. t CO2 ekv. per metus) ir 0,6 tūkst. t azoto oksido (6 % Lietuvos N2O išmetimų)[…]