Niekas neskamba taip gerai kaip visiškai popierinis kavos puodelis ar popierinės maisto išsinešimo dėžutės. Piliečiui, kuriam rūpi vienkartinio plastiko įtaka aplinkai, širdis tiesiog sušyla, pamačius vietoje tradicinės plastikinės pakuotės popierinę, kuri (pramoniniame) komposte suirs ir taps dirvožemiu. Vis daugiau kavinių ir restoranų renkasi tokią ‘aplinkai draugiškesnę’ alternatyvą, tiekdami maistą išsinešimui. Skamba per gerai, kad būtų[…]
Jau žinome, kad kompostas yra pigesnė ir tuo pačiu naudingesnė augalams naudingesnė trąša nei mineralinės. Tačiau koks komposto poveikis klimatui? Komposto naudojimas leidžia sumažinti mineralinių trąšų naudojimą. Pastarųjų poveikis klimatui svyruoja maždaug ties 1400 kg CO2 ekvivalento 1 tonai mineralinių trąšų. Norint pakeisti 1 toną mineralinių trąšų, reikia maždaug 10-15 tonų komposto (priklausomai nuo to[…]
Vienkartiniai kavos puodeliai yra labai pigus ir paprastas būdas pasimėgauti kava, ir dėl to jie nevaldomai išplito. Skaičiuojama, kad Lietuvoje kasmet sunaudojame apie 40 mln. vienkartinių kavos puodelių. Kiek iš jų perdirbama? Maždaug 0. Remiantis Spyros Foteinis studija, turime, kad vidutinis kavos puodelis sveria 12 g ir popieriaus bei polietileno santykis jame yra 17:1. Vieno[…]
Mineralinių trąšų naudojimas, plačiai paplitęs Lietuvos žemdirbystės ūkiuose, deja, turi milžinišką neigiamą poveikį klimatui. Vien Lietuvos trąšų gamintojas AB “Achema” per metus išmeta daugiau nei 10 % visos Lietuvos šiltnamio efektą sukeliančių dujų! Ar galime rasti tvarių alternatyvų? Taip! Tai yra kompostas. Jo nauda: Tad kiek komposto reikia, kad būtų galima pakeisti mineralines trąšas? Kaip[…]
Transporto sektorius yra atsakingas už 31 % visų Lietuvos šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimų ir nuo 2005 m. iki 2019 m. augo net 50 %! Didžioji dalis šių ŠESD sudaro keleiviniai automobiliai, kurių 2019 m. Lietuvoje registruota buvo virš 1 500 000 vnt. Lietuvoje jau kuris laikas veikia automobilių registracijos mokestis, kuris taikomas tiek[…]