Džiaugiamės, kad kai kuriose Europos šalyse yra ribojami vienkartiniai maišeliai. Ir ne tik plastikiniai, o visi vienkartiniai maišeliai. Daugumos iš jų naudojimo trukmė vos siekia 20 min. Vienkartiniai plastikiniai maišeliai yra tapę sinonimu su tarša ir vartotojiškumu. Net jeigu gyventojas juos rūšiuoja – dažniausiai neperdirbami, o patekę į gamtą yra kelis šimtus metų. Palyginimui, išrūšiuoti[…]
Jau daugybė ES šalių yra priėmusios vienokius ar kitokius ribojimus susijusius su vienkartinių plastikinių maišelių ribojimus. Tačiau mažai kas žino, kad vieni pirmųjų tokių ribojimų kilo Ruandoje – mažytėje Pietų Afrikos valstybėje. Nemažai kas yra apie Ruandą girdėję dėl ten 1994 m. vykusio genocido bei puikaus Holivudinio filmo apie tai. Ruandos gyventojai buvo nepatenkinti esama[…]
Prancūzija ambicingai įgyvendina kovos su plastiko tarša veiksmus. Pagrindiniai šalies tikslai yra: 1) iki 2023 m. – 5%, iki 2027 m. – 10% visų pakuočių rinkoje turi būti pernaudojamos pakuotės; 2) iki 2029 m. plastikinių buteliukų sumažinti 50%; 3) visiškai atsisakyti plastikinių pakuočių iki 2040 m., kas 5 metus peržiūrint mažesnius tikslus, reikalingus šiam stambiam[…]
Į diskusiją, ką darys kitos šalys, kol ES kovoja su plastiko tarša ir diegia naują direktyvą, buvau įtraukta jau ne kartą. O kalbant apie tokią gigantę kaip Kinija, diskusijos tampa ypač kaitrios. Geros naujienos- Kinija atlieka savo kovos su plastiko tarša veiksmus. Pekinas per 5 m. siekia sumažinti plastiko šiukšles 30-ia proc. Iki šių metų[…]
Lietuvoje išjudinti aplinkosaugos sistemos pokyčius, deja, reikia tokių incidentų kaip Ekologistikos gaisras ir “Grigeo” tarša į Kuršių marias. Seimas aktyviai sureagavo ir priėmė “Klaipėdos” paketą, kuris numato didesnes galimybes aplinkos apsaugos valstybinę kontrole vykdančioms institucijoms vykdyti savo funkcijas, padidintas baudas ir taršos mokesčius. Taip pat Seimas nustatė ir baudas už nemokamą vienkartinių plastikinių maišelių dalinimą.[…]