Saulės elektrinės automobilių stovėjimo aikštelėse

Pfaffenhofen mieste Vokietijoje įsikūrusi BurgerEnergie atsinaujinančių išteklių energijos bendrija saulės elektrinės įrengimui panaudojo miesto traukinių stoties automobilių stovėjimo aikštelę. 2012 metais miesto savivaldybė nusprendė atidaryti papildomą “Pasistatyk ir Važiuok” tipo aikštelę. Šia galimybe pasinaudojo vietinė atsinaujinančių išteklių energijos bendrija ir susitarė su savivaldybe, kad ant aikštelėje esančio stogo skirto apsaugoti automobilius bus įrengta 283,5 kWp[…]

Elektros dalinimasis daugiabutyje

Vienas iš labiausiai neišnaudotų Lietuvos išteklių – stogai. Pagal ESO turimus duomenis, suminė potenciali saulės šviesos energijos elektrinių, įrengtų ant daugiabučių namų, esančių 8-iuose didžiausiuose Lietuvos miestuose, stogų, energijos galia yra 272 MW. Skaičiuojama, kad apie 60 % Lietuvos gyventojų gyvena daugiaubučiuose, tad masinis saulės šviesos energijos elektrinių diegimas ant daugiabučių namų stogų gerokai prisidėtų[…]

Saulės energetikos tvarumas

Planuojama, kad Lietuvoje iki 2030 m. atsinaujinančios elektros gamybos pajėgumai sieks apie 7 GWp. Iš jų maždaug 3.6 GWp sudarys antžeminės vėjo jėgainės, 1.4 GWp jūrinės vėjo jėgainės, o 2 GWp saulės švievos energijos elektrinės. Saulė – vienas iš pagrindinių atsinaujinančios elektros šaltinių ir galėtų bei turėtų reikšmingai prisidėti prie elektros tinklų dekarbonizacijos. Bet ar[…]

Saulės elektrinė ant daugiabučio

Šių metų pradžioje VšĮ “Žiedinė ekonomika” pateikė pasiūlymus įstatymų priėmėjams, tarp kurių buvo ir pasiūlymas įrengti saulės šviesos energijos elektrines ant renovuojamų bei naujų daugiabučių namų. Panašius pasiūlymus pateikė ir Europos Komisija su ES saulės strategija, kurios pagrindinis tikslas yra padvigubinti dabar esančius saulės energijos pajėgumus iki 600 GWp 2025 m. Jeigu įsigaliotų reikalavimas statyti[…]

Plaukiojantys saulės moduliai

Suomija yra žinoma visoje Europoje kaip daugiausia ežerų Pasaulyje turinti šalis. Lietuva irgi gali pasigirti nemažu kiekiu ežerų – apie 6000 natūralių (ledyninės, karstinės ir upinės kilmės), kurių plotas didesnis nei 0,05 ha. Iš viso natūralūs paviršinio vandens telkiniai užima 1.4 % Lietuvos teritorijos (920 km2). Taip pat Lietuvoje yra 507 valstybinės reikšmės tvenkinių, kurie[…]