Lietuvoje energijos bendrijos pradėjo kurtis pernai, bet dar nėra nė vienos veikiančios. Tuo metu kai kuriose ES šalyse gausu sėkmingų pavyzdžių, kurie padeda gyventojams ir bendruomenėms reikšmingai sutaupyti mokant už elektros energiją. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ir piliečių energetikos bendrijos į Lietuvos teisinę sistemą buvo įtrauktos tik prieš kelis metus, o jų reguliavimas vis dar[…]
Jau netrukus Europos Sąjungoje turėtų būti priimtas reikalavimas saulės elektrinėmis uždengti visų naujų ir dalies jau esamų pastatų stogus. Prieš kelis metus panašus reikalavimas, priimtas Lietuvoje, vis dar neįgyvendintas. Europos Parlamentas ir Europos Taryba pasiekė preliminarų susitarimą dėl pastatų energinio naudingumo direktyvos atnaujinimo. Nuspręsta, kad nuo 2026 m. ant visų naujų viešų ir negyvenamosios paskirties pastatų,[…]
Preliminariais Litgrid duomenimis (mėnėsių ir ketvirčių apžvalgomis), Lietuvoje 2023 m. buvo suvartota 11172 GWh, o pagamina 5609 GWh elektros energijos, iš kurios saulės elektrinėse – 650 GWh, o vėjo 2461 GWh.
Gaminantys vartotojai, kurie kartu įsirengė saulės elektrines ant savo daugiabučių stogų, yra neproporcingai apmokestinami ESO, tarsi jas būtų pasistatę už kelių šimtų kilometrų, nors to neleidžia Europos Sąjungos direktyva. Europos Sąjungos institucijos dar 2018 m. pabaigoje priėmė Direktyvą (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją. Šia direktyva buvo nustatyta ES teisinė sistema plėtojant atsinaujinančių[…]
Praėjusią vasarą priimtame „Proveržio pakete“ buvo nustatyta, jog komercinėms saulės elektrinėms bus skirta ne daugiau nei 2 GW iš 4,4 GW tinklo pajėgumų skirtų saulės energetikai. Vėliau, šių metų vasarį, Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo buvo leista vystyti saulės elektrines viršijant 2 GW kvotą, tačiau numatant tam tikrus gamybos ribojimus. Nuo to laiko, kai buvo priimta[…]