Latvijoje nuo 2024 m. gegužės buvo įvestas grynasis atsiskaitymas (ang. net billing) gamiančių vartotojų skaičius drastiškai sumažėjo (plačiau čia): VšĮ “Žiedinė ekonomika” rekomenduoja, kad siekiant Lietuvoje turėti 300 000 gaminančių vartotojų 2030 m. (kaip yra numatyta nacionalinėje energetikos nepriklausomybės strategijoje) būtina išlaikyti abipusę apskaitą (ang. net metering).
Dėl didžiulio tekstilės pramonės neigiamo poveikio aplinkai įvairios ES šalys ieško sprendimų. Vienas iš efektyviausių – didesnė gamintojo atsakomybė (DGA). Jau kuris laikas tą daro: Prancūzija Prancūzija yra pirmoji iš Europos šalių, kuri dar 2008 m. pradėjo taikyti DGA schemą tekstilės gaminiams. Pagal šią schemą reikalaujama, kad tekstilės ir avalynės gamintojai, importuotojai ir platintojai užtikrintų,[…]
Nuo 2019 m. Latvijos naturalių išteklių įstatyme (čia) yra įvestas atliekų deginimo mokestiks lygus 15 Eur už 1 toną sudegintų atliekų (20.1.(4)): “Nodokļa likme par atkritumu sadedzināšanu atkritumu sadedzināšanas vai līdzsadedzināšanas iekārtā ir 15 euro par tonnu.” Vertimas: “Mokesčio už atliekų deginimą atliekų deginimo arba bendro atliekų deginimo įrenginyje tarifas yra 15 eurų už toną.”[…]
Poreikis pakeisti Lietuvos priklausomybę nuo iškastinio kuro atsinaujinančiais energijos šaltiniais dar niekada nebuvo toks neatidėliotinas. Šildymas ir vėsinimas sudaro apie 20 % Lietuvos suvartojamo kuro energijos. Apie trys trečdaliai šildymui naudojamos energijos gaunama deginant biomasę. Visoje Europoje didelės ir mažos bendruomenės stengiasi pertvarkyti savo centralizuoto šildymo sistemas taip, kad jos veiktų naudodamos atsinaujinančiąją energiją. Naujajame[…]