Atliekų deginimas yra žalingas aplinkai (čia), klimatui (čia) ir žiedinei ekonomikai (čia). Dėl to ES valstybėse susidaro situacijos, kad didėjant atliekų deginimui, mažėja atliekų perdirbimas. Lietuvos ir Danijos situacijos gerai tą iliustruoja: Lietuvoje, deja, nieko reikšmingo nėra daroma, kad būtų vykdoma prevencija bei plečiamas perdirbimas. Tuo metu Danijoje imamasi aktyvių veiksmų sukontroliuoti perdirbamų atliekų deginimą.[…]
Nuo 2019 m. Latvijos naturalių išteklių įstatyme (čia) yra įvestas atliekų deginimo mokestiks lygus 15 Eur už 1 toną sudegintų atliekų (20.1.(4)): “Nodokļa likme par atkritumu sadedzināšanu atkritumu sadedzināšanas vai līdzsadedzināšanas iekārtā ir 15 euro par tonnu.” Vertimas: “Mokesčio už atliekų deginimą atliekų deginimo arba bendro atliekų deginimo įrenginyje tarifas yra 15 eurų už toną.”[…]
Danijoje pastaruosius kelis metus itin reikšmingai išaugo atliekų deginimas, kuris padidėjo labai stipriai sumažindamas atliekų perdirbimą. Ne veltui Danijoje planuojama uždaryti 10 iš 23 atliekų deginimo jėgainių (plačiau čia). Lietuvoje susidariusi situacija yra analogiška: VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia nedelsiant įversti atliekų deginimo mokestį, taip atliekų perdirbimas pradėtų didėti ir turėtų galimybes pasiekti numatyti 55 %[…]