Vakarų Europos valstybės ima atsibusti ir suprasti, kad atliekų deginimas yra ne sprendimas, o tokia pati problema kaip sąvartynas. Milžiniški kiekiai pelenų (apie 30-35 % nuo sudegintų atliekų kiekio), CO2 (apie 0.7-1.7 nuo tonos atliekų) ir toksiškų medžiagų (sunkiųjų metalų, dioksinų ir t.t.). Olandijos parlamentas siekdamas sumažinti savo CO2 pėdsaką nuo 2020 pradeda apmokestinti importuotas[…]
Bendžaminas Franklinas yra pasakęs: “Investicija į žinias moka geriausias palūkanas”. Lietuvos valdžia tą žino ir visi Lietuvos piliečiai gali pasinaudoti lengvatomis už studijų ar profesinio mokymo įmokas. Kokios kitos investicijos galėtų suteikti didelę nauda? Nyderlandai yra atradę, kad skatindami žaliąsias investicijas gali sukurti tvaresnius verslus ir reikšmingai sumažinti CO2 pėdsaką. Apie Olandų Žaliųjų Fondų Schemą Olandijos Žaliųjų Fondų[…]
Nyderlandų karalystėje labai sėkmingai veikia ‘žaliasis susitarimas’. Jis apima valdžios institucijas, verslą bei visuomenę. Sumažinus biurokratizmą, atveriamas kelias inovacijoms! Plačiau čia.
Dutch News praneša, kad atliekų tvarkymo įmonė AEB Amsterdam, kuri valdo 6 atliekų deginimo įrenginius, yra susidūrusi su reikšmingais finansiniais sunkumais. Akivaizdu, kad atliekų deginimas yra ne tik yra aplinosaugiškai žalingas, bet ir finansiškai nuostolingas. AEB Amsterdam uždaro 4 iš 6 atliekų deginimo jėgainių ir sustabdys atliekų importą. VšĮ “Žiedinė ekonomika” mano, kad visos medžiagos[…]
Kai kurios valstybės labai atsakingai žiūri į ateitį ir siekia, kad jos kuo mažiau darytų neigiamo poveikio aplinkai. Viena iš tokių valstybių yra Olandija, kuri yra išsikėlusi ambicingus tikslus pereiti į žiedinės ekonomikos modelį 2050 metais. Prioritetinės sritys: Biomasė ir maistas. Biomasė yra viena esminių žaliavų žiedinei ekonomikai. Ji naudojama kaip maistas ir[…]