Lietuvai judant link klimato neutralumo, viena iš esminių tarpinių stotelių yra 2030 m. Tam visos ES šalys ruošia nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus 2021-2030 m. Pernai Lietuva pateikė juodraštinį planą Europos Komisijai (čia) ir gavo rekomendacijas ką reikėtų keisti (čia). Pateikiame svarbiausias Europos Komisijos rekomendacijas ir jų vertinimą: VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia atsakingas[…]
Jau netrukus Europos Sąjungoje turėtų būti priimtas reikalavimas saulės elektrinėmis uždengti visų naujų ir dalies jau esamų pastatų stogus. Prieš kelis metus panašus reikalavimas, priimtas Lietuvoje, vis dar neįgyvendintas. Europos Parlamentas ir Europos Taryba pasiekė preliminarų susitarimą dėl pastatų energinio naudingumo direktyvos atnaujinimo. Nuspręsta, kad nuo 2026 m. ant visų naujų viešų ir negyvenamosios paskirties pastatų,[…]
Per kelis pastaruosius dešimtmečius žemės ūkis Lietuvoje labai išsiplėtė ir tapo vienu iš pačių didžiausių teršėjų, darančiu didžiulį neigiamą poveikį aplinkai ir klimatui. Pateikiame 5 nepatogius faktus apie žemės ūkį, kad būtų aiškiau, kodėl jį reikia sumažinti ir transformuoti į ekologinį. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas (čia). Augant ariamos žemės plotui, naudojama daugiau mineralinių trąšų ir[…]
Vienkartiniai puodeliai indai yra didžiulis taršos šaltinis visame pasaulyje, kartu reikšmingai prisidedantis ir prie klimato kaitos. Alternatyvos tam yra jau ne vieną dešimtmetį su gerokai mažesniu neigiamu poveikiu aplinkai ir klimatui. Tam, kad jų paplitimas būtų kuo didesnis, reikalingi politiniai sprendimai reguliacinėje ir fiskalinė aplinkoje. Nuo 2024 m. sausio 1 d. Nyderlanduose įsigaliojo tokie pakeitimai[…]
Preliminariais Litgrid duomenimis (mėnėsių ir ketvirčių apžvalgomis), Lietuvoje 2023 m. buvo suvartota 11172 GWh, o pagamina 5609 GWh elektros energijos, iš kurios saulės elektrinėse – 650 GWh, o vėjo 2461 GWh.