“Greitajai madai” toliau nepaliaujamai siaučiant, kol kas nėra nei vieno būdo kaip susidoroti su susidarančiais milžiniškais tekstilės atliekų kiekiais. Vienu iš tolių galėtų būti perdirbimas. Šis procesas dažnai apima tekstilės gaminių perdirbimą į žemesnės kokybės produktus, pavyzdžiui, izoliaciją. Šiuo metu tokiu iš audinio į audinį būdu sutvarkoma tik 1 proc. visų atliekinių tekstilės audinių (plačau[…]
Skaičiuojama, kad Europos Sąjungoje vienam gyventojui kasmet tenka net 355 gramai CO2 (plačiau čia). Vienu iš efektyviausių sprendimų galėtų būti socialinės ekonomikos pasitelkimas, tačiau šiuo metu yra iškilę didelių iššūkių. Dešimtmečius socialinės ekonomikos subjektai demonstruoja savo kompetenciją tekstilės gaminių surinkimo, rūšiavimo ir pakartotinio naudojimo srityje. Be naudotų tekstilės gaminių tvarkymo, jie taip pat labai prisideda[…]
Vidutinis ES pilietis 2022 m. įsigijo 19 kilogramų drabužių, avalynės ir namų apyvokos tekstilės gaminių, o 2019 m. – 17 kg, t. y. tiek, kad per metus vienam asmeniui pakaktų užpildyti didelį lagaminą. Dabartinės tekstilės gamybos ir vartojimo sistemos poveikis mūsų aplinkai ir klimatui ir toliau kelia didelį spaudimą, be kita ko, dėl medžiagų naudojimo,[…]
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Aplinkos ministeriją pradėti taikyti tokią hierarchiją Publikacija finansuotas iš projekto „Aplinkosaugos koalicijos bendruomenės stiprinimas, siekiant atliepti visuomeninius pokyčius bei reaguoti į grėsmingai blogėjančią aplinkos būklę (2025 metai)” lėšų. Projektą remia LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (NVO fondas).