Geros maisto ir virtuvės surinkimo praktikos Europoje

Maisto ir virtuvės atliekų tvarkymas yra būtinas kiekvienam pažangiam miestui. Net ketvirtis pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) atkeliauja iš maisto gamybos sektoriaus, tad tokie veiksmai ne tik mažina sąvartynus, bet ir prisideda kovoje prieš klimato kaitą. Nuo 2024 metų pradžios, atskiras biologinių atliekų surinkimas yra privalomas visoje Europos Sąjungoje. Deja, surinkimo ir perdirbimo lygiai[…]

Kaip išgelbėti tūkstančius tonų maisto?

Žemės ūkio ministerija 2021 m. užsakė atlikti tyrimą Maisto švaistymo ir maisto praradimų visoje maisto tiekimo grandinėje lygio ir priežasčių nustatymas bei rekomendacijų parengimas (atsisiųsti galima čia). Pagal parengtą ataskaitą matyti, kuriose grandinėse susidaro daugiausiai maisto atliekų: Iš viso Lietuvoje kasmet iššaistoma apie 393 928 tonų maisto. Didžioji dalis (apie 60 %) – namų ūkiuose.[…]

Maisto atliekų rūšiavimas vis dar noro reikalas

Europos Sąjunga juda žaliojo kurso kryptimi ir ieško daugiau priemonių paskatinti atskirą maisto ir virtuvės atliekų surinkimą. Viena tokių yra privalomas maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimas ir perdirbimas. Tai yra svarbu dėl keletos dalykų: Sutvarkytos maisto ir virtuvės atliekos turi ženkliai mažesnį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį nei paliktos supūti sąvartynuose ar netgi neigiamą jei[…]

Ką daryti dėl maisto švaistymo?

Lietuvoje vis plačiau kalbama apie maisto švaistymo problemą ir būtinybę nerealizuotus maisto produktus atiduoti labdarai. Tai iš tiesų yra svarbu žinant, kad Lietuvoje 2020 m. į skurdo rizikos grupę pateko beveik 21 % gyventojų. Tačiau kartu yra svarbu galvoti, kaip organizuoti visą maisto auginimo, gamybos ir suvartojimo procesą taip, jog maistas neatsidurtų ties išmetimo riba, be to, maistas, kurio[…]

Maistas – vertybė. Kodėl jis švaistomas?

Remiantis Jungtinių Tautų skaičiavimais, Lietuvoje namų ūkiai išmeta virš 200 000 tonų maisto per metus. Tiek sveria didelis kruizinis laivas. Be šių atliekų dar yra prekybos, maitinimo, gamybos, auginimo grandyse susidarančios maisto atliekos. Ši problema yra visose vakarų pasaulio šalyse ir ją siekiama spręsti – ES strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ užsibrėžta sumažinti maisto švaistymą per pusę iki 2030 m. VšĮ „Žiedinė ekonomika“ pateikė pasiūlymus Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijoms, kokių veiksmų[…]