Greenpeace: neigiamas pramoniniu būdu užauginto maisto poveikis aplinkai ir kaip tai galima išspręsti
Problematika: Sistemos suvokimas: Sprendimai:
Month: August 2021
Kiek maisto išvaistoma Lietuvoje?
Kiekvienas kilogramas iššvaistyto maisto reiškia, kad žemė, vanduo, žmogaus darbas ir iškastinis kuras panaudotas jį auginant (pvz. traktoriui ar mineralinėms trąšoms) ir transportuojant netenka prasmės. Taip pat tas maistas galėjo būti suvartotas kieno nors kito. Kas yra daroma siekiant sumažinti maisto švaistymą Lietuvoje? Kol kas beveik nieko. Pavienės organizacijos, tokios kaip Maisto bankas, prisideda nemažai[…]
Lietuvos medžiagų suvartojimas
Kasmet Lietuvos ekonomikoje yra sunaudojami milžiniški žaliavų srautai, įvairiose srityje. Remiantis Eurostat duomenimis, 2020 m. Lietuvoje vienam gyventojui buvo sunaudojama apie 18.5 tonos žaliavų. Lyginant su kitomis šalimis, tai yra ženkliai daugiau nei Italijoje, Ispanijoje ar Nyderlanduose (apie 8 tonas gyventojui), kiek daugiau nei apie Vokietijoje ar ES vidurkis (apie 13 tonų gyventojui), bet reikšmingai[…]
Ekologinės žemdirbystės revoliucija
Garsi Marko Tveno citata “Pirk žemę, jos daugiau nebegamina” yra aktuali ir Lietuvoje. Remiantis valstybinio žemės fondo duomenimis, 2019 m. sausio 1 d. žemės ūkio naudmenos sudarė 3 404 778 ha, t. y. apie 52,2 proc. šalies ploto: 2 996 885 ha sudarė ariamoji žemė, 391 927 ha – pievos ir natūralios ganyklos, 15 966[…]
Jungtinių Tautų 6-oji klimato kaitos ataskaita: pagrindiniai grafikai
Rugpjūčio 8 d. buvo paviešinta Jungtinių Tautų 6-oji klimato kaitos ataskaita (visi susiję dokumentai čia). Joje, kaip niekada matyti, kad nesiimant skubių veiksmų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimus ir prisitaikyti prie pasikeitusio klimato, Pasaulio ir Lietuvos laukia dideli iššūkiai susiję su kylančia temperatūra, didėjančiais krituliais bei stichinių nelaimių dažnumu ir stiprumu. Pateikiame čia[…]