Ne vienam perkančiam įvairius supakuotus produktus yra iškilęs klausimas ar ta pakuotė perdirbama? Iš tiesų, 2017 m. sausio mėnesį Grynas.lt portale Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos iniciatyva įvykdyta visuomenės apklausa, kurios tikslas – nustatyti, ar gyventojai, pirkdami produktą, atkreipia dėmesį į ženkliuką, nurodantį, iš kokios medžiagos pagaminta pakuotė. Apklausoje dalyvavo 1311 gyventojų. Pagal apklausos rezultatus 27%[…]
Lietuvoje veikia šimtai didžiųjų prekybos tinklų (“Maxima”, “LIDL”, “RIMI”, “IKI” ir “NORFA”) parduotuvių. Remiantis Wikipedia vien “Maxima” ir “IKI” kartu valdo beveik 500 parduotuvių. Neabejotinai, dauguma Lietuvių maisto produktus perka tuose prekybos tinkluose. Jų pateikiamas asortimentas formuoja ne tik mūsų vartojimo įpročius bet turi ir milžinišką poveikį atliekų tvarkymo sistemai. Kaip? O gi tuo, kad[…]
Plastikas mums padeda supakuoti maistą ir kitus daiktus, tad yra tapęs sinonimu lengvos, pigios ir patogios pakuotės. Tačiau per pastaruosius metus jis gamtai atneša milžiniškus neigiamus padarinius – taršą ir klimato atšilimą. Lietuva ir kitos pasaulio šalys net ir atskirai surinkdamos didelius kiekius pakuotės negali jos perdirbti, todėl tenka jį sudeginti arba šalinti sąvartyne. KODĖL?[…]
Franklin Associates atliko plastikų gyvavimo ciklo studiją, kurioje nustatyta aiški perdirbtų plastikų nauda aplinkosauginiu ir gamybiniu. Remiantis tyrimu, naudojant perdirbtą plastiką bendras energijos kiekio suvartojas mažėja: 79 % PET 88 % HDPE 8 % PP Tuo pačiu, naudojant perdirbtą plastiką ŠESD emisijos mažėja: 67 % PET 71 % HDPE 71 % PP VšĮ “Žiedinė ekonomika”[…]