Pakartotinio naudojimo užduotys

Pakartotinio naudojimo ir paruošimo pakartotiniam naudojimui užduotys yra būtinos siekiant įgyvendinti atliekų tvarkymo hierarchiją ir sukurti tvarias darbo vietas. Dabartinė praktika, sujungiant paruošimo pakartiniam naudojimui ir perdirbimo užduotis, žlugdo tuos siekius, nes perbirbimas dažnai yra pigesnis, tačiau mažiau aplinkai palankus atliekų tvarkymo būdas. Vietoje to, kiekybinės užduotys, puoselėjančios bendradarbiavimą tarp savivaldybių, surinkimo schemų, pardavėjų ir[…]

Geros maisto ir virtuvės surinkimo praktikos Europoje

Maisto ir virtuvės atliekų tvarkymas yra būtinas kiekvienam pažangiam miestui. Net ketvirtis pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) atkeliauja iš maisto gamybos sektoriaus, tad tokie veiksmai ne tik mažina sąvartynus, bet ir prisideda kovoje prieš klimato kaitą. Nuo 2024 metų pradžios, atskiras biologinių atliekų surinkimas yra privalomas visoje Europos Sąjungoje. Deja, surinkimo ir perdirbimo lygiai[…]

Trūkstami pokyčiai užstato sistemoje

Lietuvoje jau aštuonerius metus veikia užstato sistema. Galime tuo pasidžiaugti, nes dėl puikių pasiekiamų rezultatų ši sistema tai tapo dideliu traukos objektu aplinkosaugos specialistams ne tik iš Europos, bet ir iš viso pasaulio. Užstato sistema taip pat prisidėjo prie gerokai švaresnės gamtos – šiukšlių kalnus pamiškėse ar paežerėse aptinkame jau kur kas rečiau. Deja, dalis[…]

Užstato sistemos plėtros mitai

Pernai metais Seime buvo pateiktas puikus teisės aktų projektas, kuriuo numatoma, kad visa stiklinė, plastikinė ir metalinė gėrimų pakuotė (kurios turis nuo 0,1 iki 3 litrų) privalo patekti į užstato sistemą. Jos plėtra reikšmingai pagerintų dabar menką stiklo surinkimą ir perdirbimą bei dar labiau įtrauktų gyventojus į rūšiavimą. Deja, vis dar nemažai mitų, kuriuos dažnai[…]

Europos Komisijos aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūra: žiedinė ekonomika ir atliekos

Kas kelis metus Europos Komisija įvertina kaip įgyvendinamos ES direktyvos ir reglamentai. Daugumoje atveju, ES šalys savo ambicija gerokai nusileidžia siūlomoms vystymosi kryptims. Lietuva, šiuo atveju, yra ne išimtis ir stipriai atsilieka su beveik visais aplinkosauginiais indikatoriais tiek nuo ES vidurkių tiek nuo turimų ambicijų. Tą parodo Europos Komisijos paskutinė peržiūrą paviešinta 2022 rugsėjo 8[…]