Jau greičiausiai nieko nenustebins faktas, jog žmonija drastiškai keičia planetos paviršių – nuo šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų iki žemės paviršiaus pritaikymo agrokultūrai. Tačiau, kokią įtaką iš tiesų žmonės daro aplinkai? XXI a. prad. Nobelio premijos laureatas, chemikas, Paul Crutzen iškėlė hipotezę, jog žmogaus veikla tampa tokia reikšminga, kad ji nustelbia natūralius gamtinius veiksnius, todėl[…]
Kelias link žiedinės ekonomikos sistemos Europoje yra temdomas nepatogia tiesa apie plastikų atliekų siuntas toli už Europos ribų – į Pietryčių Azijos valstybių rankas. 2018 metais Kinija pareiškė, jog uždaro savo sienas svetimų šiukšlių importui, siekdama apsisaugoti nuo užsienio plastiko taršos. Pasaulinėje rinkoje toks akibrokštas sukėlė nemažą chaosą. Išsivysčiusioms šalims teko ieškoti alternatyvų, kur siųsti[…]
Dabar bene pats populiariausias ir daugiausiai dėmesio sulaukiantis filmas “Netflix” platformoje yra dokumentika “Seaspiracy”, ir tikrai neveltui. Nors “Žiedinė ekonomika” dažniausiai nagrinėja pakuočių, tvarumo, kompanijų klausimus, ši dokumentikos iškelta žuvininkystės pramonės problema yra daug aktualesnė negu gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Filmų kūrėjas ir vandenynų entuziastas Ali, pamatęs dabartinius vandens gyvūnų likimus per socialinius tinklus[…]
Neseniai teko susidurti su dar vienu Greenwashing pavyzdžiu vienoje iš superparduotuvių “Maxima”. Jei dar neteko girdėti apie Greenwashing triukus, su jais galite susipažinti čia. Paprastai kalbant, tai yra didžiųjų kompanijų įsitraukimas į tvarumo, ekologijos populiarumo bumą, manipuliuojant sąmoningų vartotojų pasitikėjimu. Ir Lietuvos produkcijos milžinė “Maxima”, didžiausia plastiko pardavėja šalyje, nėra išimtis. Iš pirmo žvilgsnio, tai[…]
“Greenwashing” arba “žaliasis smegenų plovimas”, deja, yra auganti problema. Tą suprasdamos tarptautinės institucijos, tokios kaip Europos Komisija, imasi iniciatyvos surasti ir atkreipti visuomenės dėmesį į augančią problematiką. Remiantis Europos Komisijos duomenimis, net apie pusės tirtų įmonių “žalieji” teiginiai neturi jokio pagrindimo. O net 42 % atvejų teiginiai buvo klaidinti arba specialiai siekė suklaidinti vartotoją. Matydami[…]