Pakartotinis tekstilės produktų naudojimas

Kasmet tekstilės pramonė išmeta apie 1,7 mln. tonų CO2, kas sudaro apie 5 % visų su žmogaus veikla susijusių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų. Europos lygmeniu, drabužiai yra ketvirta didžiausia aplinkai poveikį turinti sritis, nusileidžianti tik maistui, būstui ir transportui. Kelis pastaruosius dešimtmečius smarkiai besikeičiantis vartojimas, apibūdinamas kaip ‘greitoji mada’, išaugino drabužių poreikį nuo maždaug[…]

Lietuvai – antrarūšė pakuotė?

Lietuvos ekonomikai besivejant labiausiai išsivysčiusias Šiaurės ir Vakarų Europos dažnai būdavo keliami produktų kokybės palyginimai. Ir jie ne iš piršto laužti, daugybė tyrimų yra parodę, kad Lietuvai ir kitoms Rytų Europos šalims buvo tiekiami pigesni ir prastesnės kokybės produktai. Nuo 2023 metų įvyko milžiniški reguliaciniai pokyčiai dvejose didžiausiose Europos Sąjungos rinkose (Vokietijoje ir Prancūzijoje). Vokietijoje[…]

Kaip spręsti statybinių atliekų problemą?

Internetinio portalo 15min žurnalistai atskleidė, kad Lietuvoje nekontroliuojamai veikia nelegalūs statybinių ir kitokių atliekų vežėjai. Dažniausiai tokiais atliekos atsiduria gamtoje, kartais yra sudeginamos. Akivaizdu, kad Lietuvoje aplinkosaugos institucijos nesusitvarko su situacija ir Lietuvos aplinkai kasmet padaroma didžiulė žala. Nuorodos į 15min žurnalistų filmą (šiukšlių pogrindis: greitai, pigiai, nelegaliai) ir straipsnį (Aplinkosauga užsimojo: skaičiuoja milijoninę žalą[…]

Atliekų deginimas prisideda prie sąvartynų augimo

Aplinkos ministerija skleidžia propagandą, kad atliekų deginimas mažina sąvartynus. Kai iš tikrųjų, jis prisideda prie jų, tik skaičiai, kaip ir su šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis atsiranda kitose eilutėse. Atliekų deginimo proceso kietosios liekanos – dugno pelenai ir lakieji pelenai. Šios liekanos yra priskiriamos pramoninėms atliekoms, dėl to jos nepatenka į įprastinių komunalinių atliekų sąvartynų skaičius[…]