Kaip sumažinti atliekų deginimo rizikas?

Atliekų deginimas, deja, yra didelė Lietuvos atliekų deginimo dalis. Tai yra netvari veikla, nes prarandamos žaliavos bei išskiriamas milžiniškas kiekis CO2. Tuo pačiu, kaip rodo nevyriausybinės aplinkosauginės organizacijos Toxico Watch atliktas tyrimas, egzistuoja didelė toksinių medžiagų patekimo į aplinką tikimybė deginant atliekas. Dėl kai kurių aplinkos ministerijos biurokratų nenoro imtis iniciatyvos ir transformuoti Lietuvos ekonomiką[…]

Naujais tyrimais dėl deginimo jėgainių nustatyta, kad aplinka teršiama didelį susirūpinimą keliančiomis medžiagomis

Atlikus naujausius tyrimus dėl atliekų deginimo jėgainių veiklos trijose šalyse – Ispanijoje, Čekijoje ir Lietuvoje, – kurių rezultatus šiandien paskelbė Aplinkosauginė nevyriausybinė organizacija „Zero Waste Europe“, aplink deginimo įrenginius nustatytas labai aukštas taršos lygis, o tai galimai kelia didelę riziką netoliese gyvenantiems žmonėms ir aplinkai. Siekiant įvertinti tikrąjį atliekų deginimo poveikį, organizacijos „ToxicoWatch Foundation“ atliktame biologinio[…]

Deginti ar kurti žiedinę ekonomiką?

Prieš gerus tris dešimtmečius atliekų deginimas atrodė kaip geras sprendimas – alternatyva sąvartynui ir gaunama „atsinaujinanti“ energija. Nemažai Europos Sąjungos šalių, pvz., Nyderlandai ar Švedija, dėl šios priežasties pastatė daug atliekų deginimo įrenginių. Dabar, esant klimato ir biologinės įvairovės krizėms, tai ne tik neefektyvu žaliavų atžvilgiu, bet ir turi milžinišką neigiamą poveikį klimatui. Europos valstybės[…]

Klimato kaitos subsidijavimas atliekų sektoriuje

Šių metų Nobelio premijos lauretai Fizikos srityje Syukuro Manabe, Klaus Hasselmann ir Georgio Parisi vienbalsiai teigia, kad būtina nedelsiant veikti, siekiant pažaboti klimato kaitą (plačiau čia). Vienas iš pačių veiksmingiausių būdų – panaikinti subsidijas iškastiniam kurui, kurios ne tik kad skatina naudoti tokius kurus, bet ir sudaro nelygias konkurencines galimybes atsinaujinantiems energijos ištekliams. Lietuvoje yra[…]

Daniškos atliekų žymėjimo piktogramos – žingsnis atgal

Ne itin suprantama kodėl Šiaurės šalių taryba Lietuvoje taip siūlo Danijoje veikiančias atliekų žymėjimo piktogramas. Visų pirma – vien dėl to, kad Lietuvoje ir Danijoje yra skirtingos atliekų tvarkymo taisyklės ir praktikos. Taip pat, mažai ką suteikia jų “unifikuojantis” žymėjimas, nes dauguma iš piktogramų yra ir taip labai aiškios. Kuomet statybinėms atliekoms, vietoje kelių piktogramų[…]