Mados pramonė ir joje vyraujantis greitosios mados verslo modelis labai priklauso nuo pigių sintetinių pluoštų, kurie gaminami iš iškastinio kuro, pavyzdžiui, naftos ir dujų, naudojimo. Nuo 2000-ųjų pradžios mados produkcija padvigubėjo, kaip ir poliesterio naudojimas, kuris dabar randamas daugiau nei pusėje visų tekstilės gaminių. Dalis tetkstilės gamybos įmonių, norėdamos pasirodyti žalesnės, pradėjo naudoti poliesterį pagamintą[…]
Pasirodė informacija, kad Seimo narys Tomas Tomilinas pradėjo iniciatyvą plėsti užstato sistemą (čia). Tai yra labai sveikintinas žingsnis, nes prisidės prie aukštesnių stiklinės (ir kitos) pakuotės perdirbimo rodiklių, mažesnio neigiamo poveikio aplinkai ir sudarys galimybę vartotojams net sutaupyti! Vienas iš dažniausiai keliamų argumentų prieš užstato sistemos plėtrą, kad tuomet pakuotės vartotojams gali pabrangi. Palyginimas daugkartinės[…]
Praėjus penkeriems metams po ES vienkartinio naudojimo plastikų direktyvos (SUPD) priėmimo, visoje Europoje vis dar daugėja pakuočių atliekų. 2022 m. Europoje pakuočių atliekų susidarė apie 186,5 kg vienam asmeniui, tai yra beveik 20 % daugiau nei prieš dešimt metų, o prognozės rodo, kad iki 2030 m. šis skaičius viršys 200 kg vienam asmeniui. Didžiąją dalį[…]
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Aplinkos ministeriją pradėti taikyti tokią hierarchiją Publikacija finansuotas iš projekto „Aplinkosaugos koalicijos bendruomenės stiprinimas, siekiant atliepti visuomeninius pokyčius bei reaguoti į grėsmingai blogėjančią aplinkos būklę (2025 metai)” lėšų. Projektą remia LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (NVO fondas).
Europos Komisija 2024 m. birželio mėnesį pateikė ataskaitą (čia) “Candidates for taxing environmental bads at national level”. Tame dokumente siekiama atsakyti į klausimus: jei energijos apmokestinimo direktyvoje numatytas metodas būtų taikomas platesniam produktų ir (arba) išteklių ir poveikio aplinkai krepšeliui, (1) kokio poveikio aplinkai reikėtų siekti nustatant aplinkosauginius mokesčius, (2) kaip jie turėtų būti nustatomas[…]