Lietuvoje per metus ekonominė veikla 2020 m. sugeneravo apie 20 182.6 tūkstančių tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD). Įskaičiuojant žemės naudojimo, paskirties keitimo ir miškininkystės (toliau – ŽNPKM) sektorių tas skaičius siekia apie 14 775.2 tūkstančių tonų. Nuo 2005 m. iki 2020 m. išmetimai didėjo tik dvejuose sektoriuose – transporto ir žemės ūkyje. Pastarajame[…]
Saulės energetika gali būti laisvai derinama su žemės ūkio veiklomis teikiant dvigubą naudą ūkininkams. Remdamiesi gerosiomis praktikomis iš įvairių Europos šalių į neseniai sukurtą studiją įtraukėme konkrečius pasiūlymus kaip užtikrinti, kad saulės energetika galėtų darniai vystytis daugiametėse pievose ir ganyklose, ūkininkams neprarandant nuolatinių išmokų. Mūsų pasiūlymus galite rasti čia. VšĮ “Žiedinė Ekonomika” žvelgė ir į[…]
Prieš naujus metus maždaug 30 tūkstančių ūkininkų gavo pranešimus, kad jiems reikės atkurti dalį suartų daugiamečių pievų t.y. pievų, kurias gaudami tiesiogines išmokas, įsipareigojo išsaugoti ir prižiūrėti. Visa tai dėl to, kad lyginant su referenciniais 2015 metais daugiamečiais žolynais užsėtų plotų ir bendro žemės ūkio paskirties žemės ploto santykis sumažėjo labiau nei leidžiama, taip sukuriant[…]
Mažai kas žino, kad Lietuva, nepaisant nedidelio ploto, yra nemažas žaidėjas grūdų eksporto rinkose. Deja, blogai sudėliotos išmokos, skatina netvarią žemdirbystę ir milžinišką taršą. Ar toliau leisime skurdinti Lietuvos dirvožemį, teršime nitratais vandens telkinius ir prisidėsime prie klimato kaitos? Per pastaruosius 10 metų Lietuvoje auginamų grūdų kiekis padidėjo daugiau nei dvigubai – iki 6,5 mln.[…]
Jeigu norime išvengti klimato katastrofos ir pasiekti Paryžiaus klimato susitarimą, reikia nedelsiant imtis pokyčių kaip mes gaminame maistą. Kodėl? Lietuvos maisto sistema yra atsakinga už daugiau nei ketvirtadalį visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimų – sudėjus visą žemės ūkį su dalimi transporto, pramoninės gamybos ir atliekų. Deja, nemaža dalis maisto yra iššvaistoma. Vien namų[…]