Popierinės pakuotės yra ne geriau nei vienkartinės plastikinės

Vartotojai Europoje neturi daug galimybių tiesiogiai kontroliuoti į kokias pakuotes dedami mūsų produktai. Belieka individualus pasirinkimas, kaip ir kur apsipirkti. Tačiau piliečiai kartu gali siekti sisteminių pokyčių, reikalingų pakuočių ir atliekų tvarkymo infrastruktūrai pertvarkyti. Kad šie sisteminiai pokyčiai įvyktų, visoje Europoje veikia vis daugiau nevyriausybinių organizacijų kviečiančių įgyvendinti tokius pokyčius, viena iš tokių Lietuvoje –[…]

Daugkartinė pakuotė yra ekonomiškai atsiperkanti

Zero Waste Europe (ZWE) atliko tyrimą, kurio tikslas – patikrinti, kiek daugkartinės pakuotės gali būti ekonomiškai pagrįsta vienkartinių pakuočių alternatyva. Tyrimas “Pakartotinio naudojimo sistemų ekonomika” (čia) buvo atliktas bendradarbiaujant su Nyderlanduose įsikūrusia poveikio aplinkai skaičiavimo įmone “Searious Business”. Tyrime teigiama, kad, jei tenkinamos tam tikros sąlygos, daugkartinės pakuotės iš tiesų gali būti ekonomiškai naudingos įmonėms[…]

Lietuvai – antrarūšė pakuotė?

Lietuvos ekonomikai besivejant labiausiai išsivysčiusias Šiaurės ir Vakarų Europos dažnai būdavo keliami produktų kokybės palyginimai. Ir jie ne iš piršto laužti, daugybė tyrimų yra parodę, kad Lietuvai ir kitoms Rytų Europos šalims buvo tiekiami pigesni ir prastesnės kokybės produktai. Nuo 2023 metų įvyko milžiniški reguliaciniai pokyčiai dvejose didžiausiose Europos Sąjungos rinkose (Vokietijoje ir Prancūzijoje). Vokietijoje[…]

Plastiko paktas ir jo poveikis

2020 metų kovo 6 d. Lietuva su kitomis 13 Europos valstybių pasirašė Europos plastiko paktą skirtą kovai su vienkartinio plastiko gaminių ir pakuočių vartojimo keliamomis problemomis – tarša plastiko atliekomis ir sudėtingu jų tvarkymu. Paktu siekiama, kad iki 2025 m. vienkartinių plastiko gaminių ir pakuočių iš žaliavinio plastiko naudojimas Europoje būtų mažinamas bent 20 proc.,[…]