Filmo “Seaspiracy” apžvalga

Dabar bene pats populiariausias ir daugiausiai dėmesio sulaukiantis filmas “Netflix” platformoje yra dokumentika “Seaspiracy”, ir tikrai neveltui. Nors “Žiedinė ekonomika” dažniausiai nagrinėja pakuočių, tvarumo, kompanijų klausimus, ši dokumentikos iškelta žuvininkystės pramonės problema yra daug aktualesnė negu gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Filmų kūrėjas ir vandenynų entuziastas Ali, pamatęs dabartinius vandens gyvūnų likimus per socialinius tinklus[…]

Apklausa: ar lietuviams rūpi aplinkosauga?

Europos Komisija visose ES šalyse užsakė atlikti apklausą dėl piliečių požiūrio į aplinkosauginius klausimus. Kovo 3 gauti rezultatai buvo paviešinti. Peržvelgiame aktualiausius rezultatus. Baltijos šalių gyventojams vis dar aplinkosaugos klausimai rūpi mažiausiai iš visų ES šalių. Klimato kaita yra svarbiau nei aplinkosauga, tačiau lietuviams ji vis dar rūpi bene mažiausiai ES. Pagrindinė aplinkosauginė problema Lietuvos[…]

Bepakuočiai produktai: kur įsigyti Vilniuje, ir kokia yra šiukšlių tvarkymo hierarchija?

Sveiki! Po informacinio straipsnio apie ES kovą su plastiko taršą, grįžtu su pasidalinimais apie gyvensenos pakeitimus. Šįkart rašau apie labai svarbią zero waste pasaulio dalį – bepakuotes prekes (palaidus produktus ir papildymus). Prieš įsigilinant į kas ir kur, papasakosiu, kokia yra aplinką tausojanti daiktų/ šiukšlių/ pakuočių tvarkymo hierarchija. Daiktų/ šiukšlių/ pakuočių tvarkymo hierarchija Ši Zero[…]

Lietuvos medžiagų žiediškumas

Eurostat agentūra stebi kiekvienos Europos Sąjungos šalies žiediškumo lygį. Rezultatų išreiškimui panaudojama Sankey medžiagų srautų diagrama ir žiediškumo rodiklis. Eurostato Sankey diagramoje tik perdirbimas ir užpildymas (ang. backfilling) yra laikomi kaip uždarantys žiedinės ekonomikos ciklą. 2016 m. ES perdirbimas ir užpildymas siekė apie 13 % visų medžiagų patekimo į ES ekonomiką. Atliekos yra gaunamos po[…]

Lietuva didino CO2 emisijas 2017 metais

Eurostat praneša, kad Europos Sąjunga 2017 metais lyginant su 2016 padidino CO2 išmetimus 1.8 %. Lietuvos CO2 emisijos didėjo ženkliai daugiau nei vidurkis ir siekė net 3.7 %. Didinant emisijas nei Lietuvai nei ES nepavyks įgyvendinti Paryžiaus klimato susitarimo.