Nauja vyriausybės programa – regresuoja

2024 metų gruodį buvo pristatyta vyriausybės programa. Atidžiai perskaityta ir įverinta (čia). Atsistatydinus susikompromitavusiam premjerui Gintautui Paluckui, buvo suformuota nauja dauguma bei pristatyta nauja vyriausybės programa (čia). Programa išliko panaši, tačiau aplinkosaugos ir vartotojų teisių srityje yra matoma regresija, nebeliko tokių punktų ar jų dalių: 63. Toliau stiprindami biotechnologijų kompetencijų bazę, įgyvendinsime ambicingą ir su[…]

Prekybos tinklų maisto švaistymo mažinimo planai

Maisto švaistymas yra didžiulė ekonominė, aplinkosauginė ir socialinė problema. Skaičiuojama, kad kasmet Lietuvoje, įvairiose maisto vertės kūrimo grandinėse, iššvaistoma daugiau nei 400 000 tonų maisto. Siekiant sumažinti maisto švaistymą prekybos centruose, Lietuvos Respublikos Seimas 2024 metais priėmė LR atliekų tvarkymo įstatymo (čia) pakeitimus, kuriais mažmėninės prekybos įmonės yra įpareigojamos skelbi maisto atliekų prevencijos planus: 34^41[…]

Kaip padalinti rekonstrukcijos kaštus?

Statistika rodo, kad gaminančių vartotojų skaičius perkopė 162 tūkst.! Tačiau pastaruoju metu itin reikšmingai išaugo išankstinių sąlygų išdavimas su rekonstrukcijos sąlygomis, pvz.: Kuomet rekonstrukcijos kaina siekia net kelis tūkstančius eurų, ją įgyvendinti vienam asmeniui tampa fiziškai neįmanoma ir daugybė kitų gaminančių vartotojų tiesiog negali prisijungti. Kaip tą būtų galima išspręsti? Pavyzdys panašios Prancūzijoje veikiančios S3REnR[…]

Lenkijos progresas su jūriniu vėju

Lenkija procentiškai elektros energijos gamybai yra daugiausiai anglies naudojanti ES valstybė (daugiau nei pusę lyginant su ES vidurkiu – 12 proc.). Tai itin reikšmingai jaučiasi ir šalies pozicijose dėl klimato tikslų. Tačiau pastaruoju metu situacija pradėjo keistis ir Lenkijos vyriausybė pradėjo demonstruoti palankumą atsinaujinančios energeitkos projektams, ypatingai jūrinio vėjo. Dar iki 2026 m. galo Lenkijoje[…]

5 miestai taikantys spūsčių mokestį

Miestuose visame pasaulyje didėja eismo spūstys, tad kai kurie iš jų imasi aktyvių veiksmų. Viena iš pačių efektyviausių – spūsčių mokesčiai. Šie mokesčiai veikia kaip rinkos mechanizmas: padidinus važiavimo tam tikrose vietovėse kainą, vairuotojai skatinami rinktis alternatyvias transporto priemones arba keliauti kitu laiku. Iš rinkliavų gautos pajamos gali būti skiriamos kelių ir viešojo transporto gerinimui[…]