Planuojama, kad Lietuvoje iki 2030 m. atsinaujinančios elektros gamybos pajėgumai sieks apie 7 GWp. Iš jų planuojama, kad maždaug 3.6 GWp sudarys antžeminės vėjo jėgainės, o 1.4 GWp jūrinės. Vėjas – pagrindinis atsinaujinančios elektros šaltinis ir turėtų reikšmingai prisidėti prie elektros tinklų dekarbonizacijos. Bet ar tokia energetika yra tvari? Dirva Preliminariai antžeminė vėjo energetika turi[…]
Susirūpinimas aplinka ir planetos ateitimi yra augantis. Remiantis 2021 m. vasara paskelbta Eurobarometro apklausa, net daugiau nei 7 iš 10 (72 %) Lietuvių mano, kad klimato kaita yra labai rimta problema. Taip pat net 13 % mano, kad klimato kaita yra opiausia pasaulinė problema, nepaisant to, kad Lietuva kaip ir kitos šalys vis dar yra[…]
Socialinės įmonės, aktyviai veikiančios žiedinėje ekonomikoje, prisideda prie darnaus vystymosi tikslų. Kiekviena iš pakartotinio naudojimo veiklų (t.y. atnaujinimas, taisymas, pergaminimas ar paskirties pakeitimas) turi teigiamą poveikį šiose srityse: Įdarbinami socialiai pažeidžiami asmenys (pvz. neįgalieji, ilgalaikiai bedarbiai) arba jiems suteikiami nauji įgūdžiai. Daiktų mainai ir atidavimas (pvz. Stotelėse Dėk’ui). Socialiai pažeidžiamų asmenų įtraukimas į darbo rinką,[…]
Tikėtina, kad taip pat kaip ir daugeliui Lietuvos žmonių, Jums rūpi daryti aplinkai draugiškesnius apsipirkimus. Deja, tikrovėje visos tos pastangos gali nueiti niekais. Kitaip tariant, tampate “žaliojo smegenų plovimo” auka. Tokia klaidinanti reklamos strategija jau tampa mada. Bet ką tai reiškia? “Greenwashing” arba “žaliasis smegenų plovimas” yra marketinginė gudrybė pateikti produktus tvaresnius nei jie iš[…]
Kaip tvarus pokytis sukėlė dar vieną ekologinę problemą? Tvarumas ir aplinkosaugos klausimai jau tapo nauja raudono mados kilimo žvaigžde. Socialiniai tinklai bei Greta Thunberg prikėlė klimato krizės ir plastiko taršos problemas į naują šviesą. Vis daugiau pasaulio gyventojų atsižvelgia į savo vartojimo įpročius ir bando juos keisti į tvaresnius. Ar tai būtų dažnesnis keliavimas viešuoju[…]