Atliekų deginimas yra netvari veikla, kuri tiesiogiai prieštarauja žiedinei ekonomikai. Taip pat deginant atliekas susidaro didžiuliai kiekiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir toksinių medžiagų, tokių kaip dioksinai ir furanai, kurios gali padaryti didžiulį neigiamą poveikį sveikatai. Prieš beveik 4 metus Europos Sąjungoje buvo priimti nauji atliekų deginimo įrenginių išmetimų stebėjimo ir efektyvumo standartai, kurie padėtų[…]
Rugsėjo 29 d. yra tarptautinė informavimo apie maisto švaistymą diena, tad puiki proga priminti apie tai kiek daug maisto yra iššvaistoma tiek ES tiek Lietuvoje. Statistika rodo, kad 2020 m. visoje ES išmatuotas bendras maisto atliekų kiekis siekė 59 mln. tonų masės. Perskaičiavus kiekvienam ES gyventojui, gaunasi po 131 kg maisto atliekų. Lietuvoje Eurostat pateikiamuose[…]
Prieš kelis metus Žemės ūkio ministerijos užsakytu tyrimu (čia) nustatyta, kad Lietuvoje kasmet iššvaistoma beveik 394 828 tonų maisto. Vienam gyventojui gaunasi apie 141 kg. Didžioji dalis (apie 60 %) iššvaistoma namų ūkiuose ir vienam gyventojui susidaro 86 kg maisto per metus. Yra nemažai įvairiausių priežasčių, kodėl maistas yra švaistomas, bet viena iš jų –[…]
Prieš kelis metus Žemės ūkio ministerijos užsakytu tyrimu (čia) nustatyta, kad kasmet iššvaistoma beveik 394 828 tonų maisto. Vienam gyventojui gaunasi apie 141 kg. Didžioji dalis (apie 60 %) iššvaistoma namų ūkiuose ir vienam gyventojui sudaro 86 kg maisto per metus. Tai yra milžiniški kiekiai maisto, kurio, jeigu apie 50 % jo būtų valgoma, laisvai[…]
Nuo rūgsėjo atsikratyti mišriomis komunalinėmis ir komercinėmis atliekomis Airijoje taps brangiau, nes įsigalios papildomas 10 eurų už toną mokestis. Atliekoms patenkant į sąvartyną, bus taikomas 85 eurų mokestis už toną, vietoje buvusių 75 eurų. Atliekoms patenkant į deginimo jėgainę ar mechininio biologinio apdorojimo įrenginius būtų taikomas 10 eurų tonai mokestis. Airijos aplinkos apsaugos agentūra skelbia[…]