Domantas Tracevičius. Ar aplinkos ministerija gali daugiau nei užsakyti tik gražias instaliacijas atliekų tvarkymo sistemos problemoms spręsti?

Vakarų Europai po truputį atsisakant atliekų deginimo įrenginių, Lietuvoje jie tampa vis plačiau naudojama komunalinių atliekų tvarkymo priemone. Dar 2018 m. Lietuva pagal atliekų perdirbimo rodiklius gerokai lenkė ES vidurkį, deja, pastaruosius trejus metus komunalinių atliekų deginimas didele dalimi augo perdirbimo sąskaita. Ar Aplinkos ministerija yra pasirengusi žengti žaliuoju kursu ar toliau leis perdirbamas komunalines atliekas[…]

Atliekų deginimas mažina atliekų perdirbimą

Aplinkos apsaugos agentūros skelbiama pastarųjų 6 metų komunalinių atliekų deginimo ir perdirbimo (perdirbimo ir kompostavimo) statistika (čia): Situacija akivaizdi – didėjantis atliekų deginimas prisideda prie mažėjančio atliekų perdirbimo. VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Aplinkos ministeriją ir LR Seimą nedelsiant imtis veiksmų siekiant padidinti atliekų perdirbimo rodiklius ir mažų mažiausiai atitikti ES atliekų direktyvą.

JK geroji praktika: papildomas mokestis plastikinei pakuotei (neturinčiai perdirbto plastiko)

Jungtinėje Karalystėje nuo balandžio 1 d. plastikinei pakuotei, kuri pagaminama arba importuojama į JK, bus taikomas 200 svarų mokestis tonai, jeigu jos sudėtyje nėra 30 % perdirbto plastiko. Taip pat visi verslai, kurie per pastaruosius 12 mėnensių pagamino ar importavo ne mažiau nei 10 tonų privalo užsiregistruoti vietos mokesčių inspekcijoje, kad galėtų sumokėti šį mokestį.[…]

Vėjo jėgainių sparnuotės – link visiško perdirbimo ir antrinio panaudojimo

Per 5 ateinančius metus, didelė dalis šiuo metu eksploatuojamų vėjo jėgainių Europoje turės būti pakeistos, kadangi baigsis jų numatytas 20 – 25 metų naudojimo laikas. Kai kuriose Europos šalyse bus modernizuota daugiau negu pusė vėjo elektrinių įrengtosios galios. Lietuvoje vėjo energetika pradėjo vystytis gan neseniai – pirmoji vėjo elektrinė buvo pastatyta 2003 metais, todėl pirmosios[…]

Plastiko perdirbimo ateitis žiedinėje ekonomikoje

Perdirbimas, ir ypatingai plastiko perdirbimas, toli gražu nėra dabartinio perteklinio vartojimo panacėja. Nėra galimybių perdirbimu išspręsti žmonijos priklausomybę nuo plastikų biologinės įvairovės ir klimato kaitos krizių akivaizdose. Tuo pačiu, perdirbimas atlieka savo funkciją uždarant ciklą, kuomet visi kiti variantai, tokie kaip pakuotės atsisakymas ar pakartotinis naudojimas, yra nepritaikomi. ES tiesinėje ekonomikoje kasmet pagaminama apie 58[…]