Darbo vietų sukūrimas ir pakartotinis naudojimas

Remiantis Žiedinės ekonomikos veiksmų planu, darbo vietos susijusios su žiedine ekonomika ES nuo 2012 iki 2018 metų augo 5 %. Deja, išlieka reikšmingas atotrūkis tarp tyrimų ir visuomenės supratimo, kad žiedinė ekonomika gali sukurti kokybiškas ir įtraukias darbo vietas. RREUSE atliktas socialinių įmonių dirbančių pakartotinio naudojimo sektoriuje tyrimas atskleidžia, kokią vertę sukuria socialinės įmonės tuo[…]

Transporto sektoriaus tarša ir lobizmas

Remiantis paskutiniais Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, transporto sektorius yra vienas iš dviejų, kurių CO2 išmetimai didėjo. Aplinkos apsaugos agentūra, prognozuoja, kad transporto sektoriaus išmetimai 2030 m. lyginant su 2005 m. sumažės 21 % ir metiniai elektromobilių pirkimo sandoriai sudarys 50 %! Bet ar tai įmanoma, kuomet tendencijos rodo, jog transporto sektoriaus ŠESD išmetimai reikšmingai augo[…]

Zero Waste miestai Europoje

Vienas iš darbų programos punktų yra “Parengti ir įgyvendinti perėjimo prie beatliekio ir neutralaus poveikio klimatui miesto, atrinkto bendradarbiaujant su Lietuvos savivaldybių asociaciją, bandomąjį projektą”. Iš tiesų, surasti pavyzdį neutralaus poveikio klimatui miestą yra be galo sunku. Arčiausiai prie to tikriausiai priartėja Kopenhaga, kuri nuosekliai jau pastaruosius 20 metų dirba, kad 2025 m. taptų tokiu klimatui[…]

Waste Trade prekyba atliekomis

Kelias link žiedinės ekonomikos sistemos Europoje yra temdomas nepatogia tiesa apie plastikų atliekų siuntas toli už Europos ribų – į Pietryčių Azijos valstybių rankas. 2018 metais Kinija pareiškė, jog uždaro savo sienas svetimų šiukšlių importui, siekdama apsisaugoti nuo užsienio plastiko taršos. Pasaulinėje rinkoje toks akibrokštas sukėlė nemažą chaosą. Išsivysčiusioms šalims teko ieškoti alternatyvų, kur siųsti[…]