Pirmos kartos biodegalai yra gaminami iš maistinių žaliavų tokių kaip kviečiai, rapsai, cukriniai runkeliai ir pan. Tai reiškia, kad vietoje to, kad tokie produktai būtų panaudoti žmonių mitybai, jie yra panaudojami biodegalų gamybai. Žmonių mitybos poreikiai nesumažėja, o tai reiškia, kad tenka didesnius plotus gamtos panaudoti žemės ūkiui, pvz., iškertant miškus ar suariant daugiametes pievas.[…]
Nacionalinis energetikos ir klimato srities valdymo planas turėtų padėti Lietuvai pasiekti “fit for 55” tikslus 2030 m. ir galiausiai klimato neutralumą 2050 m. Šiuo metu vykdoma viešoji konsultacija: plačiau čia. Plane yra puikių priemonių, deja, yra ir keletas itin neefektyvių ir net žalingų. Taip pat matyti, kad dalis priemonių, kažkodėl nebuvo įtrauktos, nors galėtų labai[…]
Prancūzijoje atsirado įpareigojimas nuo 2024 m. liepos bent 50 proc. visų naujų daugiau nei 80-ies vietų automobilių stovėjimo aikštelių ploto uždengti, kad būtų vystoma saulės energetika. Tame pačiame įstatyme numatyta, kad iki 2026 m. visų stovėjimo aikštelių, didesnių nei 400 vietų, o iki 2028 m. – visų, didesnių nei 80 vietų, 50 proc. ploto privalo[…]
Oslas yra vienas sparčiausiai augančių Europos miestų, o statybos yra labai svarbios jo miestovaizdžiui pertvarkyti. Dėl mieste vykdomos klimato politikos statybose šiuo metu siekiama „grynojo nulio“ (angl. net zero), t. y. išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos panaikinimo, naudojant elektrines mašinas ir kitas intervencines priemones, kuriomis siekiama sumažinti iškastinio kuro naudojimą. Palyginti su įprastinėmis dyzelinėmis,[…]
Pažangieji biodegalai ir biodegalai iš atliekų vis dažniau propaguojami kaip tvarios alternatyvos iškastiniam kurui ir žalingiems augalinės kilmės biodegalams. Kas yra pažangieji ir atliekiniai biodegalai?Pagal ES ekologiškų degalų įstatymą, Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą (RED III), pažangieji biodegalai ir biodegalai iš atliekų skirstomi į medžiagas, kurias reikia perdirbti sudėtingiau (A dalis), pavyzdžiui, šiaudus ir miškų ūkio[…]