2022 m. balandį buvo pasiektas naujas anglies dioksido koncentracijos atmosferoje rekordas – 421,37 CO2 dalys milijonui. Jis buvo užfiksuotas San Diego universiteto Scripps Institution of Oceanography JAV, Havajuose esančioje Mauna Loa observatorijoje. Vyrauja mokslinis sutarimas, kad planetos būklė sveikam žmonijos egzistavimui – kuomet koncentracija neviršija 350 dalių milijonui. Prieš tai buvęs rekordas 2021 m. gegužę[…]
Lietuvoje situacija su atliekų deginimu tampa itin bloga. Remiantis aplinkos apsaugos agentūros duomenimis 2020 m. lyginant su 2019 m. atliekų deginimo apimtys reikšmingai išaugo, o atliekų perdirbimo – smuko: Kaip reikėtų spręsti susidariusią situaciją? Atsakymus galėtų pasufleruoti Škotijos vyriausybės užsakymu atlikta nepriklausoma studija dėl atliekų deginimo “Stop, Sort, Burn or Bury?”. Dalinamės studijoje pateiktomis pagrindinėmis[…]
Rusijos sukeltas karas Ukrainoje reikšmingai padidino energetinių išteklių kainas. Labiausiai tai paveikė tuos gyventojus ir miestus, kurie naudoja iškastinį kurą – “gamtines” dujas. Pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos duomenis 2022 m. balandį šilumos šaltiniai Lietuvoje buvo tokie: Vilniuje didžiąją dalį šilumos tiekimo sudarė gamtinės dujos. Visi kiti didieji miestai jau beveik atsisakė gamtinių dujų. Tai[…]
Susirūpinimas aplinka ir planetos ateitimi yra augantis. Remiantis 2021 m. vasara paskelbta Eurobarometro apklausa, net daugiau nei 7 iš 10 (72 %) Lietuvių mano, kad klimato kaita yra labai rimta problema. Taip pat net 13 % mano, kad klimato kaita yra opiausia pasaulinė problema, nepaisant to, kad Lietuva kaip ir kitos šalys vis dar yra[…]
Jeigu norime išvengti klimato katastrofos ir pasiekti Paryžiaus klimato susitarimą, reikia nedelsiant imtis pokyčių kaip mes gaminame maistą. Kodėl? Lietuvos maisto sistema yra atsakinga už daugiau nei ketvirtadalį visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimų – sudėjus visą žemės ūkį su dalimi transporto, pramoninės gamybos ir atliekų. Deja, nemaža dalis maisto yra iššvaistoma. Vien namų[…]