Kaip pigiai sumažinti azoto oksidų taršą miestuose?

Lietuvos miestuose oro tarša jų gyventojams daug kainuoja. Šią žalą yra detaliai ištyrinėjusi CE Delft tyrimų ir konsultacijų įmonė. Remiantis jų ataskaita (čia), 2018 m. didžiausių Lietuvos miestų gyventojai dėl oro taršos patyrė tokią žalą: Pateikti skaičiai dėl augančios ekonomikos ir infliacijos bei menkai mažėjančios oro taršos jau gerokai didesni, tad žala Vilniaus miesto gyventojams[…]

Sunkiojo transporto elektrifikacija Europoje spartėja

Nors Europos sunkiųjų transporto priemonių rinka 2025 m. prasidėjo žymiai sulėtėjusi, nulinio išmetimo transporto priemonių segmentui sekasi išskirtinai gerai. Remiantis naujausia ICCT ataskaita „European heavy dury vehicle market development quarterly (January – March 2025)” (čia), šių metų pirmąjį ketvirtį buvo parduota 4100 nulinio išmetimo sunkvežimių – 45 % daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2024 m.,[…]

Elektromobiliai mažina naftos paklausą

Naujausia Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) studija (čia) rodo, kad visame pasaulyje augantis elektromobilių parkasa pradeda reikšmingai mažinti naftos paklausą. Vien 2024 metais dėl elektromobilių naftos paklausa mažėjo daugiau nei 1 mln. barelių naftos per dieną. Tai sudaro maždaug 1 % bendros naftos paklausos, kuri taip pat naudojama kaip žaliava degalams, plastikui ir įvairiems kasdienio naudojimo[…]

Belgijos sėkmės istorija su įmonių automobilių elektrifikacija

Lietuvoje naujų elektromobilių registracijos yra nedidelės. Remiantis Lietuvos energetikos agentūros skaičiavimu (čia) grynieji elekromobiliai ir įkraunami hibridai sudaro kiek daugiau nei 13 proc. visų 2025 metų sausio – balandžio mėn. M1 kategorijos naujų elektromobilių rinkos. Nors šis skaičius ir viršija Alternatyviųjų degalų įstatymu numatytą 10 proc. lengvųjų keleivinių elektromobilių dalį 2025 metams (10 proc.), reikšmingai[…]

Aplinkosauginiai mokesčiai mažinantys žalingą vartojimą ir galintys prisidėti prie gynybos

Europos Komisija 2024 m. birželio mėnesį pateikė ataskaitą (čia) “Candidates for taxing environmental bads at national level”. Tame dokumente siekiama atsakyti į klausimus: jei energijos apmokestinimo direktyvoje numatytas metodas būtų taikomas platesniam produktų ir (arba) išteklių ir poveikio aplinkai krepšeliui, (1) kokio poveikio aplinkai reikėtų siekti nustatant aplinkosauginius mokesčius, (2) kaip jie turėtų būti nustatomas[…]